patiešyti

patiešyti
×patiẽšyti FrnW 1. tr. PK71, MP73, ChlMt5,4, Q161, R37,124, MŽ50,162, Sut, NdŽ, KŽ, Bsg, Gs, Lš, Aln paguosti, paraminti, padrąsinti, palinksminti: Reikia žmogus patiẽšyt Trgn. Ką čia daba padarysi, kas patiẽšys: gali negali – eik, ir tiek Sk. Daktaras muni patiẽšijo Slnt. Kas patiẽšis man širdelę, senai motinėlei? (d.) Kdn. Kas mus, našlaitėlius, patiẽšis? VoL432(Klt). Kelkis, sūneli, imk muzikėlę, patiešyk seserėlę, patiešyk vargdienėlę MitV273(Šl). Rūpestinga širdis mano, nėr kam patiẽšyti JV992. O kas mañ patiešys, vargely esančią? NS1315. Patekės mėnuo, šviesioji saulalė, ta muni patiešys, biedną siratalę S.Dauk. Apmaudingą patiešyti N. Ir kentėjo todrin, idant patiešytų ir palinksmintų išrinktuosius DP128. | refl. Sut, NdŽ: O pasitiešys tie sutrinti kaulai PK63. 2. tr. patenkinti kokį norą, įgeidį: Rūpestingą patiẽšyk, pavargusį paguosk, kūdikį paguodžiok, sušalusį pagailėk J. Prižadėsi – patiẽšysi, neduosi – negriešysi Slnt, Akm. Pažadė[jo] – patiẽšijo, nedevė – negriešijo OZ37. Pažadėsi – kvailą patiẽšysi NdŽ. | refl.: ^ Ant svetimo kailio pasitiešysi, bet ir savo neapsaugosi KrvP(Zr). 3. tr. pastiprinti, atgaivinti: Patiešiju, gaivinu R236, MŽ314. | refl. K: Jau ir blogs skilvys dėl pietų pradeda skųstis. Rods, ir jam perlenkio reik kasdien pasitiẽšyt K.Donel. 4. refl. prisivalgyti, prisivaišinti, prisisotinti: Pastiẽšijo smetono Dglš. Pastiẽšijau ir aš dėdės pyragų Užp. 5. intr. KŽ kam apmaudą, pyktį išlieti, atkeršyti; piktdžiugiškai tyčiotis. | refl. Q646, N, K, KŽ: Pasitiešyti, pasityčioti Q354. Pasitiešiju ant ko R261, MŽ349. Jei tau blogai, ans pasitiẽšys Všv. Merčius su Lauru mergas į vandenį vilko, o Pakulienė su Lauriene tuo pasitiẽšyt vyrus ir vaikus su pilna milžtuve plovė K.Donel. Todėlei, jog Edom ant namų Judo pasitiešijo BBEz25,12. Todėlei liepė tie smirdai jai nuplėšti nometą, kuriuo buvo apdėta, idant pasitiešytų (viršuje atsigautų) iš jos gražybės BBDan13,32. 6. refl. KŽ imtis darbo, kuris viršija jėgas: Kam ans pasitiẽšijo BzF188. \ tiešyti; apsitiešyti; atsitiešyti; ištiešyti; nusitiešyti; patiešyti; sutiešyti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем написать реферат

Look at other dictionaries:

  • patiešijimas — ×patiẽšijimas sm. (1); MP69 1. → patiešyti 1: Patiešijimas, pasigėrėjimas Q161. Rūpinimas su didžiu išmintimu apie palaidojimo kūno ir brangus grabų budavojimas yra gyvųjų kokie tokie patiẽšijimai DP550. | refl. Sut, K. 2. refl. → patiešyti 3… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • sutiešyti — ×sutiẽšyti žr. patiešyti 2: ^ Pažadėsi neišpildysi – sutiẽšysi Rk. tiešyti; apsitiešyti; atsitiešyti; ištiešyti; nusitiešyti; patiešyti; sutiešyti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apsitiešyti — ×apsitiẽšyti 1. aprimti, apsiraminti: Sakiau, maž apstiẽšis Trgn. 2. išlieti pyktį: Iškolioja, aptiẽšija kiek nori, o paskui reikia išpažinties eit Žl. tiešyti; apsitiešyti; atsitiešyti; ištiešyti; nusitiešyti; patiešyti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atsitiešyti — ×atsitiẽšyti J 1. KŽ atsidžiaugti: Duok, tegul atsitiẽšija – negi pagadins Ut. 2. atsivalgyti, prisisotinti: Atsitiešijau kai ragana deguto LTR(Dkk). 3. N, KŽ atsikeršyti, išgiežti apmaudą: Ant ko už ką atsitiẽšyti KI519. Atstiẽšyk,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • ištiešyti — ×ištiẽšyti intr. turėti kantrybės, ištverti: Kazienė gaus pensiją, kad ištiẽšis – da devyni metai darbo Mžš. tiešyti; apsitiešyti; atsitiešyti; ištiešyti; nusitiešyti; patiešyti; sutiešyti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nusitiešyti — ×nusitiẽšyti KŽ 1. nusiraminti: Paverki, nustiẽšiji – ir vėl lyg akys[e] šviesiau pasdaro Tr. ║ tr. pasiguosti: Eičia ing žalią girią nusitiešyti savęs LTR. 2. tr. atsivalgyti: Aš ją (miestišką duoną) tolei pirkau, kolei aš jos nustiẽšijau Str …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • patiešinti — ×patiẽšinti žr. patiešyti 1: Patiẽšinau kaimyną, ir aprimo Rmš. | Patiẽšink širdelę nuo skaudžių žodelių (d.) Čb. tiešinti; nusitiešinti; patiešinti; sutiešinti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • rūpestingas — rūpestìngas, a adj. (1) DŽ, rū̃pestingas (1) DP543 1. R13,56,263,330,378, MŽ442, N, K, I kuris uoliai rūpinasi kuo, stengiasi padėti, atidžiai ką atlikti: Toks rūpestingas žmogus Klvr. Rūpestìngas – jam vis rūpi žinot Ml. Gudienė, kaip močia,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • tiešyti — ×tiẽšyti, ija ( yja K), ijo ( yjo K) (sl.) tr. FrnW, NdŽ; Sut 1. PK140,145, ŽCh75, N, [K], S.Dauk, M, NdŽ, KŽ, Vlkj, Žls, Ds žodžiais ar veiksmais guosti, raminti, drąsinti: Atejo kažno iš kur senelis ir jaunikaitį tiẽšydamas liepė savo seserį… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”